Kabloonak muzika yra saugus uostas tiems, kurių pilkąsias ląsteles jau kiek per daug išvargino užtikrintai šaižus šiuolaikinio miesto ritmas. Užuovėją čia ras ir tie, kuriems gyvenimo eteryje per daug greičio ir elektros. Ir visai ne dėl to, kad Kabloonak būtų koks nors labai ramus ir tylus lopšinių suokėjas, išdygęs sengirėje. Anaiptol. Jis pats nuo viso to, kas parašyta aukščiau, jau spėjo keliskart pavargt ir vėl visko pasiilgt. Dėl to ir dainuoja, pats save apsikabinęs. Jautriai poetiškos ir brandžiai sarkastiškos jo kūrybos iškarpos labai tinka ir išlydėjus paskutinius triukšmingo baro lankytojus dar sutrenkti vieną kitą šokį dviese. Nebūtinai net lėtą. Bet dviese. Nes nesvarbu, gyvai ar įraše, visu garsu ar pašnibždom, Kabloonak yra absoliučiai ir amžinai apie meilę ir už ją.

<><><><><><><><><><><><><><><><><><><><><><><><><><><><><><><><>

Music of Kabloonak is a safe haven for those who feel a bit too exhausted by the sharp pulse of the modern city life. It could be a shelter for those whose life currents are too fast and electrified. Not that Kabloonak is some sort of calm and silent lullaby-chanting fellow from an ancient forest. By no means. He himself went through all of it couple of times, got tired and started longing for it again. That's why he sings embracing himself. Sensitive, poetic and maturely sarcastic bits of his music fit perfectly for a dance of two after sending off the last clients of a noisy bar. Not necessarily a slow one, but a dance of two. Because it doesn't matter if it's live or on a record, on a full volume or as a whisper, Kabloonak is absolutely and eternally about and for love.

  

  • Grey Facebook Icon
  • Grey Instagram Icon
  • Grey SoundCloud Icon
  • Grey YouTube Icon